Lietuvių aprangą tyrinėjusių lietuvių, lietuvių etninėse žemėse gimusių XIX a. autorių darbai etnologijos istoriografijoje laikomi istoriniais ar etnografiniais šaltiniais. Tačiau iki šiol nebuvo atlikta šių darbų lyginamoji analizė, todėl liko neįvertintas jų indėlis į aprangos tyrimus. Norėdami užpildyti šią spragą, analizuosime XIX a. iki 1918 m. autorių parašytus tekstus, kuriuose apibūdinta ir lietuvių apranga, siekiant nustatyti, kokius jie padėjo pagrindus etnologiniams aprangos tyrimams. Keliami uždaviniai išnagrinėti šiuose darbuose pateiktą informaciją apie lietuvių (valstiečių ar kaimo gyventojų, dar vadinta liaudies) įvairiais laikotarpiais dėvėtą kasdienę ir išeiginę aprangą, aptarti išryškėjusius senųjų aprangos pavadinimų vartojimo klausimus.
Kaip lietuvių patriarchas Jonas Basanavičius budino tautą moksliniais tyrimais? Ši idėja kaip judėjimas ir mokslo plėtra įsilieja į nacionalizmo problematiką Rusijos imperijos ir Europos mokslo istorijoje. Siekiu atskleisti J. Basanavičiaus antropologijos, etnologijos, etnografijos darbus, idėjas, programas tirti lietuvių tautą 1879–1927 m. Nagrinėjama hipotezė, jog J. Basanavičiaus teorinei tautos tyrimų sampratai įtakos galėjo turėti vokiečių etnologija. Dėmesį sutelkiu į šiuos klausimus: 1) mokslo draugijos projektai ,,Lietuviškoje Ceitungoje’’, ,,Aušroje”, ,,Varpe” ir plačiau; 2) fizinės antropologijos tyrimai; 3) etnologijos ir etnografijos darbai; 4) senienų kolekcionavimas; 5) ,,etnographiška” draugystė; 6) tautos tyrimų programa; 7) lietuvių tautos tyrimai.
Straipsnyje nagrinėjama, kokią vietą Davainio-Silvestraičio etnologiniai tyrimai ir darbai užima XIX a. pab.–XX a. pr. lietuvių modernios tautos
kūrimosi procesuose. Atskirai nagrinėjama, kokias reikšmes Davainis-Silvestraitis skyrė kalbos klausimui, kaip vyko šių reikšmių kaita renkant ir skelbiant lietuvių pasakojamosios kultūros kūrinius.