Return features heavily in the narratives and lives of Romanian immigrants in London, as a key topic of debate rather than a mere end goal of their migration. By analysing their experiences of temporary return, this paper1 reveals the tensions and contradictions embedded in migrants’ transnational social networks. It applies a two-fold focus: first examining the importance of return for Romanians in London; then considering how experiences of temporary return shape migrants’ social networks. The paper is based on data from my scoping doctoral fieldwork, five weeks of participant observation and interviews with Romanians in northwest London.
Straipsnyje siekiama atskleisti, kaip grįžusieji iš migracijos interpretuoja savo sukauptų žinių, patirties, idėjų perdavimą Lietuvoje. Tam pasitelkiama socialinių perlaidų koncepcija aptariant normines struktūras ir praktikos sistemas bei tai, kaip grįžusieji įvardija santykį su kilmės šalies aplinka. Pagrindiniai straipsnio tikslai – aptarti, kokios dažniausiai iš migracijos parvežamos sukauptos idėjos ir patirtys socialinių perlaidų forma, kokiu būdu bei kam jos dažniausiai perduodamos, t. y. kas, kaip ir kam perduodama.
Straipsnyje, remiantis 2017 m. Norvegijoje atlikto lauko tyrimo duomenimis, kalbama apie baimės atmosferą, su kuria susiduria (i)migrantai iš Lietuvos. Baimės atmosferą sukuria (i)migrantų patirtys ir viešasis diskursas dėl Norvegijos vaiko priežiūros tarnybų tariamai atiminėjamų vaikų. Remiantis lauko tyrimo duomenimis, surinktais viename mieste Norvegijos šiaurėje, straipsnyje atskleidžiamos (i)migrantų strategijos ir laikysenos šioje baimės atmosferoje.
Priklausomybių paplitimas skatina reaguoti į dažną priklausomų asmenų marginalizavimą. Atmetimas ir kitos patirtys konstruoja priklausomų asmenų kaip grupės identitetą, egzistuoja ir priklausomų asmenų kaip individų identitetas. Priklausomų asmenų reintegravimo į visuomenę sunkumai pagrįsti skirtumu tarp priklausomų ir kitų asmenų, todėl priklausomi asmenys įvairiais būdais skatina identiteto kaitą. Straipsnyje siekiama atskleisti, kokiais priklausomų asmenų reabilitacijos institucijoje taikomais mechanizmais siekiama transformacijos: kaip dėl reabilitacijos metu naudojamų galios santykių ir religijos įtakos priklausomų asmenų identitetas kinta į sveikstančių priklausomųjų identitetą. Straipsnyje remiamasi lauko tyrimo, atlikto 2018–2019 m. vienoje Lietuvos priklausomybių reabilitacijos įstaigų, duomenimis.