Angažuotoji antropologija1 apima kelis antropologijos disciplinos praktikavimo sluoksnius – nuo permąstymo apie elementarius rašymo metodus ir būdus, siekiant sukurti postkolonijinį ryšį su tyrinėjama tema, surasti neimperialistinę politinę poziciją, iki naujų priemonių ir formų dirbti kartu su bendruomenėmis, atsisakant hierarchinio ir globėjiško santykio. Angažuotumas skatina išlaikyti dvigubą lojalumą – savo profesijai ir akademinei bendruomenei bei politinei kovai, į kurią įsitraukia. Egzistuojanti įtampa tarp utopinių idealų, nusistovėjusios akademinės etikos ir praktinio žinių panaudojimo ir įsitraukimo praturtina aktyvistinius / mokslinius tyrimus.
Šiame straipsnyje analizuojama lietuvių liaudies žaidimo užrištomis akimis varianto, vadinamo Lauminėjimas, gyvoji rekonstrukcija, vykusi Lietuvos liaudies buities muziejuje (toliau – LLBM). Ji nagrinėjama kaip performatyvus vyksmas. Žaidimas sukuria situaciją, kai judant didžiuliame ir kompleksiniame eksponate – gyvenamajame name – ir būnant apsuptiems smulkių eksponatų, netikėtai susiduriama su autentiškais eksponatais kaip etnografine visuma; randasi individualūs dalyvių potyriai daugybiniu būdu pažinti tamsųjį Kalėdų laikotarpį išankstinių bei įgytų žinių muziejuje kontekste per muziejininkų koduojamus simbolius.
Migracija studijų tikslais visame pasaulyje sparčiai auga ir tampa išskirtiniu šiuolaikinio aukštojo mokslo bruožu. Iššūkiai, su kuriais susiduria tarptautiniai studentai, tokie kaip kalbos ir kultūriniai skirtumai, teisiniai ir socialiniai suvaržymai, priklausymo ir susisaistymo ryšių neapibrėžtumas, pažeidžiamumas, „kitoniškumo“ jausmas, yra reikšmingi veiksniai apibrėžiant tarptautinių studentų identiteto pokyčius. Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad tarptautiniai studentai vertina savo identiteto pokyčius studijų Lietuvoje metu kaip galimybę kurti naują hibridinę „tarptautinio studento“ tapatybę ir tinklus pagal savo vertybes ir patirtį naujoje aplinkoje.