The article examines the construction of the Lithuanian-Polish identity in 1988–1991. Based on the analysis of Lithuanian and Polish (published in Lithuania) periodicals, the article reveals how Lithuanian Poles sought to establish their identity in the emerging independent Lithuania. The Lithuanian press often probed the question of Polish origins, the purity of the language, and the loyalty of the Poles to the state. Meanwhile, the Polish press spoke of the historical continuity of the Polish minority in Lithuania and its right to a certain territorial autonomy.
Straipsnyje, remiantis 2017 m. Norvegijoje atlikto lauko tyrimo duomenimis, kalbama apie baimės atmosferą, su kuria susiduria (i)migrantai iš Lietuvos. Baimės atmosferą sukuria (i)migrantų patirtys ir viešasis diskursas dėl Norvegijos vaiko priežiūros tarnybų tariamai atiminėjamų vaikų. Remiantis lauko tyrimo duomenimis, surinktais viename mieste Norvegijos šiaurėje, straipsnyje atskleidžiamos (i)migrantų strategijos ir laikysenos šioje baimės atmosferoje.
Straipsnyje, remiantis lauko tyrimo duomenimis, nagrinėjamos migrantų iš Lietuvos, gyvenančių Norvegijoje, pilietybės sampratos. Analizuojama, kokias prasmes migrantai suteikia savo kilmės (Lietuvos) ir atvykimo valstybių (Norvegijos) pilietybėms. Klausiama, kokie svertai nulemia lietuviškos pilietybės išsaugojimą ar jos atsisakymą. Vadovaujamasi antropologijoje naudojama pilietybės kaip kultūrinio priklausymo samprata. Išskirtos trys dažniausiai migrantų iš Lietuvos nurodomos vyraujančios pilietybės sampratos: lietuviškos pilietybės sąmoningas išsaugojimas, Norvegijos pilietybės priėmimo, bet nesitapatinimo, ir trečioji – tapatinimosi su Norvegijos pilietybe.