Straipsnyje tiriamas SSRS veikusios repatriantų grąžinimo iš buvusio Trečiojo reicho teritorijos bei jų politinio patikimumo patikrinimo (filtracijos) sistemos funkcionavimas Lietuvos SSR 1944–1952 m. Siekiama išsiaiškinti, kaip žmonėms pavykdavo sugrįžti išvengiant repatriacijos institucijų ir privalomos filtracijos procedūrų, kiek tokių savarankiškai grįžusiųjų galėjo būti ir kaip jie prisitaikė, kaip šią gyventojų grupę traktavo režimas – vidaus reikalų ir saugumo organai.
Straipsnyje analizuojami dėmėtosios šiltinės atvejai Lietuvoje 1941–1944 m., aptariama ligos plitimo eiga, susirgusiųjų skaičius, vokiečių bei lietuvių pareigūnų taikytos prevencinės priemonės bei jų efektyvumas. Nustatyta, jog dėmėtosios šiltinės epidemija vokiečių okupacijos metais Lietuvoje plito dviem etapais. Iš pradžių ligą platino sovietų karo belaisviai, vėliau – iš Sovietų Sąjungos evakuoti civiliai. Didžiausias atvejų skaičius buvo tose Lietuvos dalyse, kur iki Antrojo pasaulinio karo susirgimų taip pat registruota daugiausia.
Straipsnyje trumpai apžvelgiamos vokiečių masonų karinės ložės, aptariamos jų ištakos, raida bei šios humanistinius principus puoselėjusios brolijos požiūris į karą. Konkrečiau analizuojamos dvi 1916–1918 m. šiandieninės Lietuvos teritorijoje veikusios karinės ložės „Vokiečių sargyba prie Nemuno“ (Deutsche Wacht an der Memel) ir „Vilnius liepsnojančiam kalavijui“ (Wilna zum Flammenden Schwert). Tyrimo tikslas – pateikti šiek tiek daugiau informacijos apie šias labai menkai žinomas masonų ordino šakas bei joms priklausiusius narius.