Lietuvos etnologija / Lithuanian ethnology

Straipsnis skirtas aptarti iki šiol Lietuvoje detaliau nenagrinėtam antriniam daiktų panaudojimui. Pavyzdžiu pasirinkti geležies amžiaus pentiniai kirviai ir kapliai, kurie buvo deformuoti ir perdaryti, pakeičiant jų funkciją. Nepaisant korozijos, atrodo, kad tiek kirviai, tiek kapliai prieš persukimą buvo naudoti. Kirvių ir kaplių gamybos technologija panaši, o juos persukti nesunku. Tačiau vargu ar galima šį veiksmą paaiškinti tik praktiniais motyvais. Straipsnyje bandoma išaiškinti galimas tokios transformacijos priežastis. Persukti kirviai ir kapliai nagrinėjami kaip žmogaus elgsenos pavyzdžiai, atskleidžiantys ne tik funkcinius, bet ir socialinius, komunikacinius bei psichologinius antrinio daikto panaudojimo aspektus.

Šiame tyrime nagrinėjama, kaip jauni žmonės ekonominių, politinių ir karinių krizių akivaizdoje švelnina savo pažeidžiamumą pasitelkę pozityvų mąstymą. Remdamiesi Ukrainoje atliktu etnografiniu lauko tyrimu, pastebime, kad žmonės, siekdami būti mažiau pažeidžiami, dalyvavimo ir kontrolės jausmą pabrėžia per kalbą apie pasirinkimą. Mes klausiame, kodėl, nepaisant jaunus ukrainiečius supančios grėsmės, jie peržengia pažeidžiamumo jausmą ir remiasi pasitikėjimo savimi ir savęs tobulinimo kalba. Šiuo tyrimu siekiame suprasti, kaip žmonės, gyvenantys padidėjusios nežinomybės sąlygomis, rūpinasi savo gerove.