Lietuvos etnologija / Lithuanian ethnology

Šis tekstas parengtas remiantis apskritojo stalo diskusija, kuri buvo organizuota Lietuvos etnologijos žurnalo specialiojo numerio „Aktualioji antropologija: pasaulio lietuvių tyrimai ir įžvalgos“ proga. Diskusijoje siekta aptarti socialinės ir kultūrinės antropologijos aktualijas pasaulyje ir Lietuvoje, ypač žvelgiant į dabartinį pandemijos kontekstą bei jo metamus iššūkius visuomenėms bei antropologijai kaip disciplinai. Diskusijos dalyvės: dr. Ieva Jusionytė, dr. Neringa Klumbytė, dr. Rima Praspaliauskienė, dr. Asta Vonderau. Diskusijos moderatorė – dr. Kristina Jonutytė.

Šis straipsnis priskirtinas technologijų ir infrastruktūrų antropologinių tyrimų laukui. Dėmesio centre – metodologiniai iššūkiai, su kuriais susiduria antropologai tyrinėdami didelio masto technologinius projektus. Gvildendama duomenų centrų pramonės Šiaurės Švedijoje poveikį socialinei ir gamtinei aplinkai, autorė atskleidžia globalios debesijos įvietinimą ir lokalių / globalių santykių dialektiką, iškylančią įgyvendinant šią naują pramonę. Tyrime denatūralizuojami masteliai ir parodoma, kaip kasdienėse praktikose, dalyvaujant skirtingiems veikėjams, vyksta jų konstravimas ir keitimas. Šis straipsnis, kuriame analizuojamas mastelio konstravimas kaip politinė ir vyriausybinė praktika, prisideda prie infrastruktūros tyrimų ir padeda geriau suprasti tarpvalstybinius technologinius procesus.

Šiame straipsnyje gilinamasi į budizmo ir valstybės santykį Buriatijoje. Buriatija – daugiaetninė ir daugiareliginė Rusijos Federacijos respublika. Buriatijoje istoriškai praktikuojama vadžrajanos budizmo gelug tradicija. Kaip paaiškės šiame straipsnyje, pažvelgus į Buriatijos atvejį galima pamatyti, kad valstybė ir religija ne tik veikia viena kitą, bet jų susisaistymas yra daug tvirtesnis. Galima teigti, kad šios sferos formuoja viena kitą: kartais vienai užgožiant ir naudojant kitą, kartais per abipusiai naudingą sinergiją. Detalus buriatų budizmo istorijos ir dabarties nagrinėjimas prisideda ne tik prie budizmo ir valstybės santykio analizės, bet ir prie šiandieninės Rusijos visuomenės ir politikos supratimo.

Straipsnyje analizuojama Ukrainos baptistų judėjimo raida po Sovietų Sąjungos išformavimo. Tekste, remiantis etnografiniu lauko tyrimu, nagrinėjama įtempta politinė situacija šalyje ir vietos baptistų bendruomenių įsitraukimas į socialinę tarnystę. Šie aspektai įvardijami kaip vieni pagrindinių, nulemiančių intensyvų kaitos procesą, prasidėjusį devintojo dešimtmečio pabaigoje ir apimantį vis daugiau baptistų bendruomenių šalyje. Straipsnyje atskleidžiama situacija, kurioje savita konservatyvi tradicija, susiformavusi sovietinio režimo laikotarpiu, jaučia vis didėjantį spaudimą iš atvirumą supančiam pasauliui propaguojančių tikinčiųjų ir bendruomenių.

Remiantis etnografine bei istorine medžiaga, straipsnyje nagrinėjamos santuokos apeigos sovietų Lietuvoje. Argumentuojama, jog šie socialiai reikšmingi ritualai, žymintys gyvenimo tarpsnio kaitą, buvo autoritarinės valstybės strategiškai mobilizuoti ideologinei propagandai bei jos galios ir teisėtumo (legitimumo) stiprinimui. Partijai siekiant platesnio dominavimo, santuokos apeigos buvo kryptingai „valstybinamos“ pasitelkus sekuliarizacijos, ideologiškai neutralizuoto „liaudinimo“ bei estetinės pertvarkos taktikas. „Valstybinimas“ aptariamas kaip daugiaprasmis procesas, pajungtas apeigų dalyvių laikui ir erdvei (chronotopams) nusavinti ir kontroliuoti. Taip pat analizuojami dalyvių rezistenciniai atoveiksmiai, nukreipti prieš sovietinės valstybės hegemoniją.

Šiame straipsnyje siekiama pristatyti atminties konstravimo modelį taikant lyties prieigą (angl. gendered memory entrepreneurship). Analizė paremta atminties taškais – koncepcija, kurią pasiūlė Marianne Hirsch, apibrėžusi juos kaip „taškus, kuriuose susikerta praeitis ir dabartis, atmintis ir poatmintis, asmeninė ir kultūrinė atmintis“. Teorinį tyrimą papildo dviejų buvusių partizanų ryšininkių – Aldonos Sabaitytės Vilutienės (1931–2020), įkūrusios pirmąjį muziejų, įamžinusį antisovietinį pasipriešinimą ir Stalino vykdytus trėmimus, ir Elenos Aleliūnaitės-Žilvytienės (1925–2020), kurios istoriją (daugiausia dėmesio skiriant jos tėvui) žiniasklaida nušvietė 2019 m., – pasakojimai.

Migracija studijų tikslais visame pasaulyje sparčiai auga ir tampa išskirtiniu šiuolaikinio aukštojo mokslo bruožu. Iššūkiai, su kuriais susiduria tarptautiniai studentai, tokie kaip kalbos ir kultūriniai skirtumai, teisiniai ir socialiniai suvaržymai, priklausymo ir susisaistymo ryšių neapibrėžtumas, pažeidžiamumas, „kitoniškumo“ jausmas, yra reikšmingi veiksniai apibrėžiant tarptautinių studentų identiteto pokyčius. Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad tarptautiniai studentai vertina savo identiteto pokyčius studijų Lietuvoje metu kaip galimybę kurti naują hibridinę „tarptautinio studento“ tapatybę ir tinklus pagal savo vertybes ir patirtį naujoje aplinkoje.

Šiame straipsnyje analizuojama lietuvių liaudies žaidimo užrištomis akimis varianto, vadinamo Lauminėjimas, gyvoji rekonstrukcija, vykusi Lietuvos liaudies buities muziejuje (toliau – LLBM). Ji nagrinėjama kaip performatyvus vyksmas. Žaidimas sukuria situaciją, kai judant didžiuliame ir kompleksiniame eksponate – gyvenamajame name – ir būnant apsuptiems smulkių eksponatų, netikėtai susiduriama su autentiškais eksponatais kaip etnografine visuma; randasi individualūs dalyvių potyriai daugybiniu būdu pažinti tamsųjį Kalėdų laikotarpį išankstinių bei įgytų žinių muziejuje kontekste per muziejininkų koduojamus simbolius.