List of journals
Browse subjects
About Publisher
Sitemap
Authors

Home
Search

Lietuvos istorijos institutas

Detailed search

Journals

Title

Author

Types

Abstract

Keywords

Published

Pages

Volumes

Issues

DOI

Affiliation

Search results 762

Order by:

Select: All None Download:

Istorikai Lietuvos radijuje tarpukariu: tarp lūkesčių ir skurdžių rezultatų

Titas Krutulys

https://doi.org/10.33918/25386549-202402005

Pub. online: 18 Dec 2024 Type: Article

Open Access

Journal: Lietuvos istorijos metraštis Volume 2024, Issue 2 (2024): Lietuvos istorijos metraštis 2024 metai 2, pp. 113–135

Abstract

Straipsnyje analizuojamos istorikų dalyvavimo tarpukario Valstybės radiofono veikloje tendencijos Lietuvoje. Aiškinamasi, kokie istorikai ir kokiomis temomis radijui rengė paskaitas, kodėl jų įsitraukimas į šią žiniasklaidos priemonę buvo nedidelis, parodoma, koks buvo radijo klausytojų auditorijos požiūris į istorinės tematikos transliacijas aptariamu laikotarpiu. Tyrime parodoma, kad nepaisant palankaus radijo klausytojų požiūrio į istoriją ir skatinimo aktyviau įsitraukti į mokslo populiarinimo veiklą, istorikams aktyviau dalyvauti radijo eteryje galėjo sutrukdyti istorikų bendruomenės užimtumas, požiūris į radiją, ypač griežta Valstybės radiofono cenzūra bei nedidelis atlygis už paslaugas.

Pobaudžiavinio kaimo savivaldos iššūkiai, patirtys ir galių demonstravimas. XIX a. 7 dešimtmetis – XX a. pradžia

Tamara Bairašauskaitė

https://doi.org/10.33918/25386549-202402004

Pub. online: 18 Dec 2024 Type: Article

Open Access

Journal: Lietuvos istorijos metraštis Volume 2024, Issue 2 (2024): Lietuvos istorijos metraštis 2024 metai 2, pp. 77–112

Abstract

Straipsnyje aiškinamasi, kaip valstiečių savivalda veikė pobaudžiavinį kaimą. Analizei pasirinkti trys kaimo kismo aspektai, svarbūs dėl įtampų ir konfliktinių situacijų, kylančių kuriant naujus buvusių baudžiauninkų santykius su valdžia ir savivaldos pareigūnais. Remiantis

pranešimais apie nesankcionuotus viršaičių ir kaimo seniūnų perrinkimus, valstiečių prašymais valdžiai ir skundais, kuriuose viršaičiai kaltinami įvairiais piktnaudžiavimais, parodoma, kad pobaudžiavinis kaimas demonstravo pasirengimą spręsti apie išsirinktos valsčių valdžios tinkamumą ir įvertinti jos veiklą. Nagrinėjama valsčiaus raštininko sociokultūrinė pozicija, nederanti su jo neaukštu socialiniu statusu, priklausymu nuo taikos tarpininko ir draudimu šias pareigas Vakarų gubernijose užimti katalikams. Atkreipiamas dėmesys į feodalinės pastotės prievolės virtimą smulkiu verslu, tapusiu rimtos valstiečių ir žydų konkurencijos objektu ir savivaldos pareigūnų

neteisėtu pajamų šaltiniu.

Apie konfliktus dėl škaplierių, seseris Žilytes ir kitokią pasauliečių struktūrų Bažnyčioje raišką po 1863–1864 m. sukilimo Vilniaus ir Žemaičių (Telšių) vyskupijose

Vilma Žaltauskaitė

https://doi.org/10.33918/25386549-202402003

Pub. online: 18 Dec 2024 Type: Article

Open Access

Journal: Lietuvos istorijos metraštis Volume 2024, Issue 2 (2024): Lietuvos istorijos metraštis 2024 metai 2, pp. 59–76

Abstract

Straipsnyje analizuojama, kaip po 1863–1864 m. sukilimo Katalikų Bažnyčiai pasaulietinės valdžios taikytų sankcijų kontekste reiškėsi pasauliečių socialinės struktūros, kurias steigė ir kurioms vadovavo Bažnyčia. Tiriamos struktūros – pasauliečių asociacijos – bažnytinės

brolijos (jų nariai buvo ir vyrai, ir moterys), taip pat vienuolijų tretieji ordinai – vadinamieji tretininkai (jie XIX a. pirmiausia sieti su Šv. Pranciškaus vardu). Šios struktūros prisidėjo formuojant bendruomenės ir visuomenės religinę tapatybę, kuri buvo reikšminga XIX a. antrosios pusės nacionalizmams (minėtose vyskupijose reiškėsi lenkų, lietuvių, baltarusių, rusų nacionalizmai). Pasauliečių asociacijų organizuotas religinis, socialinis gyvenimas turėjo ir bendruomenę mobilizuojantį poveikį.

Vilniaus vaito suolininkų teismas 1795–1814 m.

Virgilijus Pugačiauskas

https://doi.org/10.33918/25386549-202402002

Pub. online: 18 Dec 2024 Type: Article

Open Access

Journal: Lietuvos istorijos metraštis Volume 2024, Issue 2 (2024): Lietuvos istorijos metraštis 2024 metai 2, pp. 41–57

Abstract

Straipsnyje nagrinėjama Vilniaus vaito suolininkų teismo veikla 1795–1814 m. Aptariamos vaito ir suolininkų profesinės biografijos, teismo darbo veiklos sąlygos, nulemtos ilgamečių tradicijų ir naujų kardinalių politinių pokyčių, taip pat teismo nagrinėjamų civilinių ir kriminalinių bylų turinys, teismų sprendimų praktikos. Atskleidžiama teisminės kultūros tradicijos kaita Vilniaus mieste po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų. Tyrimas padeda geriau pažinti miestiečių luomo ūkines, finansines, kriminalines, visuomenines ir šeimyninio gyvenimo problemas bei jų santykius su kitų luomų ir sluoksnių miesto gyventojais.

Being a Mother of Two Sons. Duchess Franciszka Urszula Wiśniowiecka-Radziwiłłowa’s Relationship with Her Twin Sons in the Light of Her Correspondence

Bernadetta Manyś

https://doi.org/10.33918/25386549-202402001

Pub. online: 18 Dec 2024 Type: Article

Open Access

Journal: Lietuvos istorijos metraštis Volume 2024, Issue 2 (2024): Lietuvos istorijos metraštis 2024 metai 2, pp. 7–39

Abstract

The aim of the article is to deepen the research on the inter-relations within the most influential families and their members in the eighteenth-century Grand Duchy of Lithuania by attempting to look at the relations between mothers and their children, particularly sons, through the prism of ego-documents: by examining the women’s letters written to the spouse, their mother-in-law, and children. The heroine of this article is Franciszka Urszula Radziwiłłowa z Wiśniowieckich, (1705–1753), the spouse of Michał Kazimierz ‘Rybeńko’ Radziwiłł, one of the most influential Lithuanian noblemen of the time. Her literary works and cultural activities have been extensively studied in Polish (less so in Lithuanian) historiography. These studies introduce Franciszka Urszula as a creator, a wealthy matron, and the wife of an influential nobleman. Yet in her letters to her husband, she reveals herself as a very sensitive and loving woman, full of anxiety

and concern for the well-being of her husband and children. The analysis of the duchess’s correspondence of 1734 to 1746 attempted to answer, among others, the following questions: what did the correspondence of the noblewoman reveal about family relations? How did she fulfil her role as a mother? How significantly was she engaged in the upbringing and education of her sons?

NETEKOME PROFESORĖS IRENOS REGINOS MERKIENĖS (1937–2024)

Žilvytis Šaknys

https://doi.org/10.33918/25386522-2433015

Pub. online: 6 Dec 2024 Type: In Memoriam

Open Access

Journal: Lietuvos etnologija / Lithuanian ethnology Volume 24, Issue 33 (2024): Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, pp. 222–223

Libertas Klimka. Matuojant neaprėpiamą laiką. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2023. 327 p: iliustr. ISBN: 9786094780769

Venantas Mačiekus

https://doi.org/10.33918/25386522-2433014

Pub. online: 6 Dec 2024 Type: Review

Open Access

Journal: Lietuvos etnologija / Lithuanian ethnology Volume 24, Issue 33 (2024): Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, pp. 219–221

Nijolė Laurinkienė. The God Perkūnas of the Ancient Lithuanians in Language, Foklore, and Historical Sourses. Helcinki: The Kalevala Society Foundation, 2023. 336 p. ISBN952-9534-08-6; ISBN 978-952-9534-08-1

Rimantas Balsys

https://doi.org/10.33918/25386522-2433013

Pub. online: 6 Dec 2024 Type: Review

Open Access

Journal: Lietuvos etnologija / Lithuanian ethnology Volume 24, Issue 33 (2024): Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, pp. 215–218

Iš praeities šaknų. Senovės baltų kultūra 11. Elvyra Usačiovaitė (sud.). Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2023. 468 p. ISBN 978-609-8231-65-6

Jūratė Šlekonytė

https://doi.org/10.33918/25386522-2433012

Pub. online: 6 Dec 2024 Type: Review

Open Access

Journal: Lietuvos etnologija / Lithuanian ethnology Volume 24, Issue 33 (2024): Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, pp. 210–214

Elvyra Usačiovaitė. Asmenybė ir simbolis. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2022. 367 p.: iliustr. ISBN 978-609-8231-49-6

Romualdas Juzefovičius

https://doi.org/10.33918/25386522-2433011

Pub. online: 6 Dec 2024 Type: Review

Open Access

Journal: Lietuvos etnologija / Lithuanian ethnology Volume 24, Issue 33 (2024): Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, pp. 205–209

8 9 10 11 12

Items per page

Export citation

Copy and paste formatted citation

Formatted citation

Placeholder

Citation style

Download citation in file

Export format

Authors

Placeholder

Lithuanian Institute of History,

Tilto g. 17, LT-01101 Vilnius, Lithuania.

Email: istorija@istorija.lt