Lietuvos istorijos metraštis /The Yearbook of Lithuanian History

Straipsnyje analizuojama Vilniaus jėzuitų personalinė sudėtis Lietuvos jėzuitų provincijos kontekste. Remiantis Jėzaus draugijos personalinės sudėties katalogais, aptariama jėzuitų institucijų, veikusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje, ekonominė situacija, personalinės sudėties kiekybiniai pokyčiai, vienuolių sudėtis pagal kilmės regionus, kalbų žinojimą, turėtus akademinius laipsnius.

Straipsnyje aptariamas piešimo mokymas XIX a. antroje pusėje Rusijos imperijos ir į jos sudėtį įėjusios Lietuvos mokyklose. Į tyrimo objektą žvelgiama ne tik kaip į specifinę estetinio lavinimo problemą, bet ir kaip į sociokultūrinį fenomeną, amžininkų įsitikinimu, turėjusį atlikti svarbų vaidmenį pedagogikos modernizavimo, visuomenės ugdymo, amatų ir pramonės plėtros procesuose. Išryškinamas su piešimo mokymu sietų socialinių projektų utopiškumas, jų principinis neįgyvendinamumas ekonomiškai atsilikusioje biurokratinėje-policinėje valstybėje.

Straipsnyje nagrinėjama, kaip Rusijos imperijos prisijungtose žemėse vykęs privalomas bajorystės patikrinimas virto kilminės bajorijos masiniu genealoginiu sąjūdžiu. Tiriama, kaip buvusios LDK bajorai individualiai ir kolektyviai kūrė giminės genealogiją. Atkreipiamas dėmesys į bajorystę įrodančių dokumentų ir bajorų deputacijose sudarytų bajorystės išvadų raštų bei genealogijos knygų pobūdį. Remiantis Vilniaus bajorų deputacijoje suformuotomis bajorystės bylomis, analizuojamas įvairių bajorų grupių (aristokratų, dvarininkų ir smulkiųjų bajorų) santykis su giminės praeitimi ir jų genealoginės savimonės apraiškos.

Straipsnyje analizuojama Adomo Honorijaus Kirkoro ir jo aplinkos politinė programa, aptariami svarbiausi jos dėmenys, autoritetai ir prioritetai. Aiškinamos kontroversiško lietuvių nacionalinio atgimimo veikėjų požiūrio į šią asmenybę ir jo kūrybą priežastys.

Šiame straipsnyje nagrinėjama Šveicarijos lietuvių veikla nuo 1915 m. vasaros iki 1916 m. pavasario, kai Juozas Gabrys, Vladas Daumantas, Juozas Purickis ir Antanas Steponaitis organizavo pagalbą karo pabėgėliams bei siekė sukurti visus lietuvių emigracijos centrus vienijančią organizaciją – Aukščiausiąją Lietuvių Tautos Tarybą (toliau ‒ ALTT). Vykstant organizacijų kūrimo darbui, J. Gabrys ir jo kolegos Vokietijos imperijos atstovams Šveicarijoje teikė pasiūlymus ir projektus, kokia turėtų būti būsima moderni Lietuvos valstybė, kurią buvo tikimasi