Lietuvos istorijos institutas

Straipsnyje nagrinėjama Vilniaus vaito suolininkų teismo veikla 1795–1814 m. Aptariamos vaito ir suolininkų profesinės biografijos, teismo darbo veiklos sąlygos, nulemtos ilgamečių tradicijų ir naujų kardinalių politinių pokyčių, taip pat teismo nagrinėjamų civilinių ir kriminalinių bylų turinys, teismų sprendimų praktikos. Atskleidžiama teisminės kultūros tradicijos kaita Vilniaus mieste po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų. Tyrimas padeda geriau pažinti miestiečių luomo ūkines, finansines, kriminalines, visuomenines ir šeimyninio gyvenimo problemas bei jų santykius su kitų luomų ir sluoksnių miesto gyventojais.

The article deals with the activities of the Vilnius Magistrate’s Court between 1795 and 1813. It discusses the personal composition of the court, the working environment of the judges, and judicial and administrative practices that are relevant and offer an opportunity to gain a better understanding of the economic, financial, social, and familial problems of the urban residents and their relations with other estates and strata of the urban population.

The article deals with our research on the Ruthenian documents of Alexander Jagiellon and Sigismund the Old, the grand dukes of Lithuania, which cover the whole period of the reign of these rulers (1492–1544) and are kept in Vilnius. In the course of empirical research, we registered 142 such documents; the main data about them are represented in the annex to the article. Meanwhile, in the main part of the article we try to identify the scribes who were responsible for the preparation of the documents, to identify the documents that were written by the scribes who signed them, and to discuss the palaeographic features of all the documents.

The article discusses the nature and significance of the settlement of the area bordered by Ašmenos, Mėsinių and Dysnos Streets in early Vilnius, and the links with the German Town. The period of research was chosen - from the first traces of human activity in this part of Vilnius to the 16th century, with particular emphasis on the earliest period - late 14th century - the first half of the 15th century, which is the least covered in Vilnius studies.

In this article, the shape of 14th–15th century pottery from Subačiaus Street 11, Vilnius, is analyzed through the application of big data analysis techniques (relational data model, Structured Query Language (SQL), programming language Python, and statistical methods). Two main tasks were carried out as part of this study, namely, the classification of the earliest shapes of pottery found in the potter’s workshop in Vilnius and the implementation of IT methods in the research of archaeological household pottery of Vilnius. A total of 1628 fragments of the upper part of vessels and complete vessels from two middens were analyzed to discern a morphological relationship of assemblages, to assess the diversity of shapes, as well as similarities and differences in techniques used during production. Further tasks include the classification of the shape of rims, profiles, and decorations. Both middens were found to contain pairs of similarly shaped sherds, leading us to conclude that although production was characterized by similar features, they were not identical—possibly due to minor differences in the chronology of the assemblages, different circumstances of artifacts’ deposition in archaeological layers, or because the two middens were used by several craftsmen with a common work experience.

The paper focuses on an extract from the treasury archive of Vilnius Lower Castle from the 1640s. The research provides new data on the sociotopography of a part of the city of Vilnius and the suburb of Antakalnis (Antokol) in 1566 and reveals the fate of some documents kept in the treasury archive after 1655, when the Russian army occupied Vilnius and a fire ravaged the archive. The extract, which is published for the first time in this article, is included in the appendix.

Straipsnyje nagrinėjama Vilniaus plytdirbystės problematika. Tyrimų laikotarpį apibrėžia archyvinė informacija apie konkrečius plytininkus-žaliavų kasėjus, kurių sąrašai sudaryti 1795 bei 1805 m. Šiuo laikotarpiu dirbo 43 amatininkai. Naudojantis papildomais archyviniais bei spausdintais šaltiniais, sudarytos šių amatininkų biogramos. Remiantis surinktais duomenimis apibrėžiama plytininkų-žaliavų kasėjų dirbtuvių lokalizacija, apžvelgiama turtinė šiuo amatu besivertusių asmenų diferenciacija, aptariami plytininkystės amato tęstinumo bei plytininkų kaitos duomenys, nagrinėjami kitų amatininkų, ypač puodžių, ekonominiai bei socialiniai ryšiai su plytininkais.

Straipsnyje trumpai apžvelgiamos vokiečių masonų karinės ložės, aptariamos jų ištakos, raida bei šios humanistinius principus puoselėjusios brolijos požiūris į karą. Konkrečiau analizuojamos dvi 1916–1918 m. šiandieninės Lietuvos teritorijoje veikusios karinės ložės „Vokiečių sargyba prie Nemuno“ (Deutsche Wacht an der Memel) ir „Vilnius liepsnojančiam kalavijui“ (Wilna zum Flammenden Schwert). Tyrimo tikslas – pateikti šiek tiek daugiau informacijos apie šias labai menkai žinomas masonų ordino šakas bei joms priklausiusius narius.

The article discusses a watercolour painting from a private collection authored by Wojciech Iwaszkiewicz, artillery ober-bombardier of the Grand Duchy of Lithuania. In the background of the urban landscape are objects that allow easy identification of the capital of Lithuania: partly ruined Upper Castle and the Bekesh Hill. Other objects and figures are identifiable by the inscriptions on the other side of the painting. Particularly interesting is the first plan of the drawing, which depicts the Tatar Gates and a few wooden houses standing near them. This is the only known view of the Tatar Gates of the Vilnius defensive wall. The buildings also depict a number of city dwellers, most of them being military personnel of the Grand Duchy of Lithuania (artillery officer, cannoneer, ober-feurwerker, etc., as well as the author of the painting himself ), thus the picture is also interesting as a source of research into different military uniforms. Inscriptions by the Upper Castle and Bekesh Hill reflect legends and stories, popular among Vilnians at the end of the eighteenth century. In the former case, one tower of the castle is named as the temple of the pagan god Lelum Polelum Swistum po Swistum. Yet above the Bekesh Hill is written a legend about the reckless death of this cadet on the way down while riding a horse. Through historical sources we were able to determine that W. Iwaszkiewicz enlisted into the army of the Grand Duchy of Lithuania as a cannoneer in the spring of 1790, soon was raised to the rank of the bombardier and in the spring of 1791 to the ober-bombardier, yet in the summer of 1793 he was raised to the rank of stykjunker. The painting in analysis is related to a particular event: attempts to reform and strengthen the Lithuanian artillery at the end of the eighteenth century and the amassing of the military in Vilnius. In spite of somewhat primitive style of the painting, it’s a very interesting and valuable document of urban iconography.

Straipsnyje nagrinėjamas 1906–1914 m. Vilniuje veikęs politinio rusiško radikalaus monarchizmo sparnas, kurį sudarė imperinių partijų „Rusų tautos sąjungos“, „Visos Rusijos Dubrovino vardo rusų tautos sąjungos“ ir „Arkangelo Mykolo vardo rusų tautinės sąjungos“ vietiniai skyriai. Trumpai apžvelgiamas skyrių atsiradimas, raida ir veikla, identifikuojami nariai ir jų migracija per ideologiškai artimas organizacijas. Tyrimas atskleidė, kad pagrindiniai radikalaus monarchizmo rėmėjai Vilniuje buvo pavieniai politiškai angažuoti stačiatikių dvasininkai, sentikių verslininkai, valstybinių ir privačių mokyklų mokytojai, tarnautojai, geležinkelių darbininkai ir kt. Radikalūs monarchistai ne tik dalyvavo miesto politiniame gyvenime, jie ypač aktyviai stengėsi vystyti ekonominę veiklą, steigė darbininkų arteles, apsiėmė vykdyti didžiulius trikotažo gaminių siuvimo vietinio garnizono kariams užsakymus ir įsteigė arbatinę bei skaityklą, kur jautėsi jų ideologijos dvasia. Po 1912 m. rinkimų į Ketvirtąją dūmą šios srovės atstovai beveik visiškai nutraukė aktyvesnę politinę veiklą ir kartu su Vilniuje veikusiomis konservatyviomis visuomeninėmis ir religinėmis organizacijomis daugiausia užsiėmė savo ideologijos sklaida bei ekonomine veikla.