1974–1978 m. Lietuvos istorijos institutas išleido keturtomį „Lietuvos archeologijos atlasą“. Pirmoji, habilituotos daktarės Rimutės Rimantienės redaguota, atlaso knyga skirta akmens ir bronzos amžių paminklams bei pavieniams šio laikotarpio radiniams (Atlasas 1974). Antroji šios knygos dalis (Bagušienė, Rimantienė 1974) apima visus kartografuotus gludintus akmeninius dirbinius, saugomus Lietuvos
muziejuose. Darbe suregistruota 2560 gludintų akmeninių dirbinių iš 1420 radimo vietų, parengti paplitimo žemėlapiai, pagrindinių tipų rodyklė ir tipologinė schema, kuria Lietuvos archeologai ir muziejininkai naudojasi jau beveik pusę amžiaus. Onos Bagušienės ir Rimutės Rimantienės parengtą gludintų akmeninių dirbinių tipologinę schemą vertinu ne kaip nepajudinamą konstantą, o kaip dinamišką klasifikacinę modifikuojamą struktūrą. Straipsnyje pateikiama įžvalgos ir mintys, kilusios rengiant Pietvakarių Lietuvos (Užnemunės) gludintų akmeninių dirbinių duomenų bazę. Nagrinėjama pati gausiausia gludintų dirbinių tipologinė grupė – akmeniniai kirviai su skyle kotui.
XX a. paskutiniais dešimtmečiais – XXI a. pradžioje Užnemunėje sistemingai buvo tyrinėjamos priešistorinės gyvenvietės. Per dešimtį sezonų aptikta per penkiasdešimt akmens, žalvario ir geležies amžių paminklų bei pavienių dirbinių radimviečių, kasinėti Kubilėlių, Žiūrių, Padusio, Aradninkų, Paveisiejų gyvenvietės ir kapinynai. Sąlygos keramikai išlikti Užnemunės paminkluose nebuvo palankios – kultūriniai gyvenviečių
sluoksniai slūgsojo smėlyje, daug kur buvo apardyti arimo arba išpustyti vėjo. Nors keramikos čia nedaug ir prastai išlikusi, vis dėlto ji labai įvairi ir tuose pačiuose paminkluose yra visokios. Tyrinėtų paminklų apžvalgos publikacijose daugiausia dėmesio skirta akmens ir žalvario amžiaus pradžios palikimui – vėlesnių laikotarpių medžiaga išnagrinėta nepakankamai. Šiuo straipsniu tikimasi užpildyti spragą ir, remiantis naujais duomenimis, apžvelgti Užnemunės keramikos raidą nuo neolito iki I tūkstantmečio vidurio.