Journal:Lietuvos archeologija
Volume 38, Issue 1 (2012): Lietuvos archeologija, pp. 53–106
Abstract
The research of the area between Lakes Amalvas and Žuvintas was conducted as part of the topic ‘Reconstruction of the Development of the Social Structure and Economic Activity in the Late Ice Age – Early Holocene (10th–1st millennia BC) society in the Trans-Nemunas region (Užnemunė)’ within the framework of the ‘Archaeolandscape’ scientific research project. The fertile top soils of the Dovinė basin encouraged the expansion of the farmed land and the adaptation of the area to farming. This caused the reconstruction of the hydrographic network, which occurred in the Amalvas and Žuvintas basins as early as the mid-19th century. The first news of isolated archaeological finds discovered in ameliorating Amalvas Bog reaches us from that time. The few stray finds did not receive any attention from archaeologists, the only investigated object in the microregion being Varnupiai hillfort, which was excavated by P. Kulikauskas in 1971. The complex investigation of the microregion, which included a pollen analysis of the sediments of Lake Amalvas, supported by abundant radiocarbon dates of the layers, and archaeological research, which were supported by a critical analysis of the sources, the precise location of long known and newly discovered stray finds, and the detection of new objects, created opportunities to look more deeply at the natural and cultural development in the microregion from the oldest times to historical times.
1974–1978 m. Lietuvos istorijos institutas išleido keturtomį „Lietuvos archeologijos atlasą“. Pirmoji, habilituotos daktarės Rimutės Rimantienės redaguota, atlaso knyga skirta akmens ir bronzos amžių paminklams bei pavieniams šio laikotarpio radiniams (Atlasas 1974). Antroji šios knygos dalis (Bagušienė, Rimantienė 1974) apima visus kartografuotus gludintus akmeninius dirbinius, saugomus Lietuvos
muziejuose. Darbe suregistruota 2560 gludintų akmeninių dirbinių iš 1420 radimo vietų, parengti paplitimo žemėlapiai, pagrindinių tipų rodyklė ir tipologinė schema, kuria Lietuvos archeologai ir muziejininkai naudojasi jau beveik pusę amžiaus. Onos Bagušienės ir Rimutės Rimantienės parengtą gludintų akmeninių dirbinių tipologinę schemą vertinu ne kaip nepajudinamą konstantą, o kaip dinamišką klasifikacinę modifikuojamą struktūrą. Straipsnyje pateikiama įžvalgos ir mintys, kilusios rengiant Pietvakarių Lietuvos (Užnemunės) gludintų akmeninių dirbinių duomenų bazę. Nagrinėjama pati gausiausia gludintų dirbinių tipologinė grupė – akmeniniai kirviai su skyle kotui.
XX a. paskutiniais dešimtmečiais – XXI a. pradžioje Užnemunėje sistemingai buvo tyrinėjamos priešistorinės gyvenvietės. Per dešimtį sezonų aptikta per penkiasdešimt akmens, žalvario ir geležies amžių paminklų bei pavienių dirbinių radimviečių, kasinėti Kubilėlių, Žiūrių, Padusio, Aradninkų, Paveisiejų gyvenvietės ir kapinynai. Sąlygos keramikai išlikti Užnemunės paminkluose nebuvo palankios – kultūriniai gyvenviečių
sluoksniai slūgsojo smėlyje, daug kur buvo apardyti arimo arba išpustyti vėjo. Nors keramikos čia nedaug ir prastai išlikusi, vis dėlto ji labai įvairi ir tuose pačiuose paminkluose yra visokios. Tyrinėtų paminklų apžvalgos publikacijose daugiausia dėmesio skirta akmens ir žalvario amžiaus pradžios palikimui – vėlesnių laikotarpių medžiaga išnagrinėta nepakankamai. Šiuo straipsniu tikimasi užpildyti spragą ir, remiantis naujais duomenimis, apžvelgti Užnemunės keramikos raidą nuo neolito iki I tūkstantmečio vidurio.