In 2020, the construction of a pipeline led to a rescue archaeological excavation at the 130–240 cal AD Roman Iron Age settlement site near Skudeniai. The discovered material from its brief occupation has provided substantial new data on unenclosed settlements in the Late Striated Ware Culture. The distinct posthole accumulations in the surveyed area make it possible to identify building locations and to analyse the settlement’s structure by differentiating between the domestic and economic activity zones. The collection of pottery from Skudeniai’s brief existence provided a better understanding of the differences between the contemporary pottery groups. The first ever application of the petrographic method in the analysis of this culture’s ceramics also yielded important results that led to a new classification system that established distinctions between the three contemporary pottery groups. The archaeobotanical material from Skudeniai is of great importance for understanding the development of agriculture as it is only the second Late Striated Ware Culture archaeobotanical assemblege from a chronologically pure context. The article also analyses issues related to non-ferrous and ferrous metallurgy and trade connections.
Piliakalnių įtvirtinimai aprėpia ne tik gynybinę, bet ir socialinio statuso išraiškos funkciją, todėl jų įrengimo darbai, jų mastas galėtų būti svarbus požymis bandant išskirti galios centrus gyvenviečių sistemoje. Vadovaujantis šiuo požiūriu, straipsnyje analizuojami XIII–XIV a. Kernavės pilies, susidedančios iš keturių atskirų piliakalnių, įtvirtinimai bei juos įrengiant atlikti reljefo transformavimo darbai. Remiamasi specialiai šiuo tikslu 2018–2019 m. atliktais tyrimais – gręžiniais, georadaro profiliais, šurfais, taip pat ankstesnių metų kasinėjimais. Plačioje teritorijoje surinkti duomenys apie vietovės stratigrafiją leido ne tik rekonstruoti iki piliakalnių įrengimo buvusį paleoreljefą bei atliktas jo modifikacijas, bet ir atskleidė žmonių atliktų reljefo transformavimo darbų ir gamtinių geodinaminių procesų ryšį. Tyrimai parodė, kad piliakalnių įrengimas sukėlė didelio masto erozinius procesus, turėjusius lemiamą įtaką tiek pilies, tiek aplink ją įsikūrusio miesto raidai. Straipsnyje keliama hipotezė, kad Kernavės pilies ir miesto administracinės reikšmės praradimą XIV a. pabaigoje galėjo nulemti būtent žmonių veiklos sukelti eroziniai procesai.
Straipsnyje diskutuojama dėl išsamių regioninių geoduomenų bazių Lietuvos archeologijoje poreikio. Teigiama, kad iki šiol sudarytos duomenų bazės, paremtos archeologinių vietovių koncepcija, nėra pakankamos daugeliui regioninės ir kraštovaizdžio archeologijos keliamų klausimų analizuoti, todėl reikia vientiso kraštovaizdžio (angl. o'-site) koncepcija paremtos duomenų bazės. Ji turėtų būti sudėtingesnė, sudaryta iš daugelio atskirų dalių, todėl straipsnyje pristatoma tik viena kuriamos tokios duomenų bazės dalis, skirta viename regione vykdytiems archeologiniams tyrimams. Pristatyme aptariama jos struktūra ir išryškinamos problemos, kylančios klasi/kuojant labai nevienodo informatyvumo duomenis. Sudaryta duomenų bazė puikiai parodo ir Lietuvos archeologinio žemėlapio reprezentatyvumo lygį – visų iki šiol vykdytų tyrimų mastą, teritorinio pasiskirstymo netolygumus bei taikytų metodų įvairovę. Kartografavus visus vykdytus tyrimus paaiškėja, kad jie daugiausia susikoncentravę tik keliose intensyviausiai tyrinėjamose vietovėse, o aplink jas išlieka dideli regionai, kurie iki šiol iš esmės nepažįstami archeologijos mokslui.