Lietuvos istorijos institutas

The article presents instances in Lithuania of the wet sieving of archaeological layers (1983–2011), giving the method’s advantages and disadvantages and discussing the difficulties arising in such investigations, the possible ways of resolving them, and the special features of wet sieving archaeological layers compared to dry sieving. The authors especially focus on the experiences of the expedition excavating Bajorai cemetery (Elektrėnai Municipality). In presenting this expedition’s technical measures, the course of the recording of archaeological finds, the time expenditures, and the resources, the article looks at the wet sieving method from a new perspective and as a necessity during expeditions investigating waterlogged or damp archaeological layers.

This article presents modern conflict archaeology, revealing its features as well as theoretical and methodical definitions. The archaeological investigation of Lithuanian partisan war sites (1992–2013) and their results are examined and the separate research directions are distinguished and surveyed. The authors pay special attention to the 2010 investigation of the Daugėliškiai Forest (Raseiniai District) headquarters of L. Grigonis-Užpalis, Deputy Chairman of the Presidium of the Council of the Union of Lithuanian Freedom Fighters. The results of the investigation of this partisan bunker reveal the role of archaeology in the investigation partisan war sites and help to define the boundaries between archaeological science and method in modern conflict archaeology.

Straipsnyje kalbama apie viduramžių Lietuvos degintinių kapinynų (XIII–XIV a.) geografiją, topografiją ir aplinką, išskiriami ir apžvelgiami regioniniai laidojimo vietų panašumai bei skirtumai. Tyrimo tikslas – išnagrinėti viduramžių degintinių kapinynų bruožus ir apibrėžti laidojimo vietų sampratą. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, straipsnyje pirmą kartą į XIII–XIV a. degintinius kapinynus žvelgiama kompleksiškai: nagrinėjamas kapinynų ir juos naudojusių bendruomenių santykis, ryšys su supančia aplinka, o laidojimo vietų atmintis ir vaizdiniai atskleidžiami remiantis kalbos bei tautosakos duomenimis. Pabaigoje degintinių kapinynų būklė aptariama žvelgiant iš šiandieninės paveldosaugos perspektyvos.