Lietuvos istorijos metraštis

1940 m. okupacijos sąlygomis vykę rinkimai klastoti visose fazėse: nuo kandidatų atrankos būdo iki Seimo nutarimų priėmimo. Tačiau rinkimuose dalyvavo didžioji dalis Lietuvos gyventojų. Jų apsisprendimą lėmė ne tik tiesioginio ir netiesioginio spaudimo priemonės: pasų žymėjimas, baimė tapti „liaudies priešu“, rinkimų išvakarėse įvykę buvusių politinių partijų lyderių areštai. Straipsnyje teigiama, kad didžioji dalis visuomenės neboikotavo rinkimų, nes turėjo politinių, socialinių iliuzijų. Juos skatino ir kylančios etninės įtampos. 1940 m. rinkimai vyko formuojantis socialiniam konfliktui, kurį paskatino politiniai procesai. Aktyvų dalyvavimą rinkimuose lėmė auganti etninė įtampa tarp lietuvių ir žydų, kurią sukėlė visuomenėje pradėjęs dominuoti įsitikinimas, kad žydai siekia įsitvirtinti Lietuvos politiniame-administraciniame aparate ir iš ten išstumti lietuvius. Daroma išvada, kad rinkimai nebuvo boikotuojami ir dėl visuomenės iliuzijų dėl prosovietinės, socialistine forma valdomos, tačiau nepriklausomos Lietuvos. Tikėta, kad balsavus už komunistų partijai nepriklausiusius kandidatus, išliks galimybė išvengti Lietuvos inkorporacijos į SSRS.