Lietuvių dienraštis „Vilniaus žinios“ (1904–1909): tautinė pozityvistinė programa

doi:10.33918/25386549-202102004

Lietuvos istorijos metraštis /The Yearbook of Lithuanian History

Similar articles

Ar baigėsi posocializmas Lietuvoje? Antropologija ir posocializmo transformacijų etnografija

Kristina Šliavaitė

https://doi.org/10.33918/25386522-2029001

Pub. online: 31 Dec 2020 Type: Article

Open Access

Journal: Lietuvos etnologija / Lithuanian ethnology Volume 20, Issue 29 (2020): Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, pp. 9–35

Abstract

Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Vilniuje (1939 m. rugsėjis–spalis): veikla, darbuotojai ir jų likimai

Vitalija Stravinskienė

https://doi.org/10.33918/25386549-202001005

Pub. online: 31 Aug 2020 Type: Article

Open Access

Journal: Lietuvos istorijos metraštis /The Yearbook of Lithuanian History Volume 2020, Issue 1 (2020): Lietuvos istorijos metraštis 2020 metai, pp. 119–140

Abstract

Pijarskie Collegium Nobilium w Wilnie. Korzenie i konteksty

Kazimierz Puchowski

https://doi.org/10.33918/23516968-005005

Pub. online: 31 Dec 2019 Type: Article

Open Access

Journal: XVIII amžiaus studijos / The Eighteenth Century Studies Volume 5 (2019): Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Luomas. Pašaukimas. Užsiėmimas, pp. 107–143

Abstract

1756 m. Vilniuje įsteigta pijorų kolegija (Collegium Nobilium) iki šiol nesulaukė monografinių tyrimų. Ši ypatinga pijorų institucija buvo svarbus etapas šv. Juozapo Kalasanto įkurtos vienuolijos organizacinės struktūros raidoje, tiek ir vienuolijai įgyvendinant naują edukacinę programą. Ją galime laikyti vienu iš Europos civilizacijos stulpų. Steigdami kolegiją Vilniuje pijorai sekė Romos Collegium Nazarenum bei Stanisławo Konarskio Varšuvoje įkurtos Collegium Nobilium pavyzdžiais. Šių mokyklų siekis buvo palengvinti Bažnyčios mokymą, padėti formuoti ir kontroliuoti visuomenės elitą, įtvirtinti turtingųjų klientų įsitikinimą, kad nėra jokio prieštaravimo tarp teologijos ir likusiųjų mokslų, taip pat suderinti ugdymo tikslus su valstybės ir šeimos (giminės) tikslais. Pijorų keliami pavyzdiniai ugdymo tikslai stiprino vienuolijos prestižą bei įtaką, kuri per viešus pasirodymus, „akademijas“, teatro ir mėgėjų spektaklius plito toli už mokyklos bendruomenės

ribų, kartu prisidėdama prie pijorų religinės misijos realizavimo. Šiandieninė tyrimų būklė dar neleidžia įvertinti, kokį konkrečiai vaidmenį vertybių sistemos pokyčių ir bajorijos siekių srityse atliko Vilniaus Collegium Nobilium. Tačiau įvykusių permainų įrodymu galime laikyti visuotiną naujo šios mokyklos ugdymo turinio pripažinimą tarp pasiturinčios Lietuvos bajorijos. Ateities tyrimai atsakys į klausimą, ar (ir kokiu mastu) šios elitinės pijorų mokyklos absolventai, gavę puikų išsilavinimą, laisvai kalbantys užsienio kalbomis, jautrūs kultūros vartotojai, užimdami prestižines pozicijas politikoje, ūkyje ir kultūroje, į suaugusiųjų gyvenimą perkėlė pedagogų jiems įdiegtas vertybes. Siekiant giliau pažinti pijorų kolegijos Vilniuje veiklą, šios mokyklos įtaką tuometinei katalikiškajai švietimo sistemai, jos vaidmenį puoselėjant mokslą ir kultūrą bei formuojant politinį ir intelektualinį visuomenės elitą, būtina tęsti naujų šaltinių paiešką ir jų tyrimus.

Dovanos mokytojams Lietuvos mokyklų bendruomenėse: tarp bendruomeniškumo kūrimo ir mainų

Kristina Šliavaitė

Pub. online: 31 Dec 2017 Type: Article

Open Access

Journal: Lietuvos etnologija / Lithuanian ethnology Volume 17, Issue 26 (2017): Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, pp. 99–124

Abstract

Įvokelinti gyvenimai: sveikatos priežiūros praktika Lietuvoje

Rima Praspaliauskienė

Pub. online: 31 Dec 2017 Type: Article

Open Access

Journal: Lietuvos etnologija / Lithuanian ethnology Volume 17, Issue 26 (2017): Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, pp. 77–98

Abstract

RSS

Export citation

Copy and paste formatted citation

Download citation in file

Authors