Lietuvos etnologija / Lithuanian ethnology

Šiame straipsnyje siekiama ištirti būdus, kuriais Šalčininkų rajono gyventojai identifikuojasi su gyvenamąja vieta, darant prielaidą, jog socialinė atmintis, ypač krašto kultūroje gyvuojantys pasakojimai, daro didžiausią įtaką regioninio identiteto formavimuisi ir išlaikymui. Darbe aptariama, kaip vietiniai, šiame rajone gimę ir augę žmonės, brėžia jo kultūrines ribas. Teorinėje dalyje apibūdinamos naratyvų, regioninio identiteto ir socialinės atminties sąvokos siekiant šias sąvokas instrumentalizuoti. Nustatyta, jog tarp krašto žmonių galima išskirti du identifikavimosi su gyvenamuoju rajonu modelius: 1) kraštietiškas identitetas, kuris yra archajiškas ir laikomas neprestižiniu; 2) kraštietiško identiteto derinimas su etniniu identitetu.