Straipsnyje analizuojama Ukrainos baptistų judėjimo raida po Sovietų Sąjungos išformavimo. Tekste, remiantis etnografiniu lauko tyrimu, nagrinėjama įtempta politinė situacija šalyje ir vietos baptistų bendruomenių įsitraukimas į socialinę tarnystę. Šie aspektai įvardijami kaip vieni pagrindinių, nulemiančių intensyvų kaitos procesą, prasidėjusį devintojo dešimtmečio pabaigoje ir apimantį vis daugiau baptistų bendruomenių šalyje. Straipsnyje atskleidžiama situacija, kurioje savita konservatyvi tradicija, susiformavusi sovietinio režimo laikotarpiu, jaučia vis didėjantį spaudimą iš atvirumą supančiam pasauliui propaguojančių tikinčiųjų ir bendruomenių.
Šiame straipsnyje analizuojamos Nemuno deltos potvynių užliejamos teritorijos gyventojų kasdienio gyvenimo patirtys sudėtingomis gamtinėmis sąlygomis. Keliamas klausimas, kaip kasdieniame gyvenime išryškėja gyventojų ekologinis pažeidžiamumas, kokios įtampos atsiskleidžia. Straipsnio teorinėje dalyje apžvelgiamos ir pristatomos politinės ekologijos teorijos ir tyrimai kasdienybės patirtims tyrinėti, kurie leidžia taikliai tyrinėti pažeidžiamumo reiškinį pamaryje. Šio straipsnio empirinėje dalyje daugiausia dėmesio skiriama gyventojų kasdienėms patirtims, kurių metu išryškėja gamtos, žmogaus ir valstybės ašis ir gyventojų ekologinis pažeidžiamumas, suprantamas kaip įvairių priežasčių kompleksas. Atliktas tyrimas parodo, kaip atsiskleidžia ir kuo pasireiškia gyventojų ir regiono ekologinis pažeidžiamumas, veikiamas gamtos sąlygų, sovietmečio palikimo, ir kaip kasdienybėje iškyla ir sprendžiamos įtampos.