Lietuvos etnologija / Lithuanian ethnology

Nuo XIX a. pabaigos laisvalaikis dėl savo svarbos modernėjančiai visuomenei tapo viešai diskutuojama tema. Straipsnyje aptariamos dvi pagrindinės dėl laisvalaikio klausimo susikirtusios pozicijos. Pirmajai priskirtini darbininkų teisių gynėjų argumentai, laisvalaikį pristatantys kaip geresnio gyvenimo sąlygą. Toks požiūris suvoktas kaip viena priemonių, darbininkiją susaistančių su likusia modernėjančia visuomene. Antra vertus, dauguma XIX a. pab. – XX a. pr. darbininkų pasirinktų laisvalaikio praktikų kėlė nemažai aistrų, ypač tarp kito ryškaus miestiečių sluoksnio – buržuazijos – atstovų. Intelektualų pozicija laisvalaikio klausimu buvo platesnė ir konkretesnė: „teisingas“ laisvalaikis buvo neatsiejamas nuo tvarkos, efektyvaus viešo ir privataus gyvenimo organizavimo, lavinimosi ir švietimo. Šiuo atveju laisvalaikis suvoktas kaip dalies visuomenės reformavimo bei tautinio konsolidavimo priemonė.