Lietuvos istorijos institutas

Straipsnyje tiriama Žemaitijos aukštumos vakarinėje dalyje XVI a. antroje pusėje įsikūrusio Plungės miestelio pradžia. Tuometiniuose šaltiniuose išnyrantys Gandingos miesto bei vėliau jį pakeitusio Plungės miestelio įvardijimai analizuojami pasitelkiant istorinius, geografinius ir lingvistinius duomenis, taip rekonstruojant ankstyvąjį Plungės miestelio kūrimosi etapą.

Straipsnyje nagrinėjamas iki šiol netirtas klausimas: kaip 1582 m. pabaigoje Kauno mieste buvo įvestas Grigaliaus kalendorius? Skurdžios šaltinių žinios liudija, kad Kauno miesto savivaldos institucijos oficialiojoje raštvedyboje naująjį Grigaliaus kalendorių perėmė iš karto, t. y. 1582 m. spalio 15 d. Įprastas Julijaus kalendorius buvo giliai įsirėžęs ne tik į paprastų miestiečių, bet ir į savivaldos raštininkų sąmonę ir atmintį, todėl jie ir vėliau kartais skirdavo „naująjį“ ir „senąjį“ kalendorius, bet jokių nepasitenkinimo ženklų, peraugančių į pasipriešinimą naujam laiko skaičiavimui (Vilniaus ortodoksų atvejis), ar net atvirus neramumus, kokie 1584–1589 m. vyko Rygoje, šaltiniuose aptikti nepavyko. Todėl daroma išvada, kad Kaune Grigaliaus kalendoriaus recepcija buvo sklandi ir nesukėlė jokių karštų kontroversijų.

Lietuvos ir kaimyninių šalių istoriografijoje Stačiatikių bažnyčios struktūros paskiruose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės regionuose kaip pagrindinis tyrimų objektas pasirenkamos labai retai. Šiame straipsnyje aptarsime vieno regiono – Smolensko žemės – bažnytinius pareigūnus (vyskupus, vienuolynų archimandritus ir igumenus, cerkvių dvasininkus – šventikus ir diakonus) 1395–1514 m., kai šis regionas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Dėmesys bus telkiamas į tris aspektus: Stačiatikių bažnyčios pareigūnų atsiradimo Smolensko žemėje laiką,

CorDon (https://titus.fkidg1.uni-frankfurt.de/cordon/menu/lt/startas.html) yra laisvai prieinamas leksiškai ir morfosintaksiškai anotuotas lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio (1714–1780) lietuviškų tekstų korpusas. Anotuoti tekstai pateikiami paslankaus formato skaityklėje, kurioje galima aktyvuoti atskirus anotacijos sluoksnius, paralelius teksto leidimus ir vertimus į vokiečių, anglų ir italų kalbas. Paieškos grafinė naudotojo sąsaja įgalina paiešką visuose anotacijų sluoksniuose nenaudojant specialios užklausų kalbos ar reguliariųjų išraiškų. Šis paieškos metodas yra nepriklausomas nuo anotacijos schemos ir gali būti apibendrintas panašiu būdu anotuotiems tekstams. Anotacijos pagrindu sugeneruotame leksikone su konkordancija pagal antraštinį žodį (lemą) suregistruoti Donelaičio tekstų žodžiai. Intuityvi CorDon paieška sukonstruota taip, kad užklausą būtų galima palaipsniui tikslinti ir plėsti. Paieškos rezultatai pateikiami plačiam vartotojų ratui prieinama forma. CorDon gali pasitarnauti kaip skaitmeninis leidinys Donelaičio tekstų tyrėjoms bei tyrėjams, kaip anotuotas korpuso archyvas kalbininkėms bei kalbininkams arba kaip skaitymo korpusas mokymo(si) procese.