Lietuvos istorijos institutas

Šis tekstas parengtas remiantis apskritojo stalo diskusija, kuri buvo organizuota Lietuvos etnologijos žurnalo specialiojo numerio „Aktualioji antropologija: pasaulio lietuvių tyrimai ir įžvalgos“ proga. Diskusijoje siekta aptarti socialinės ir kultūrinės antropologijos aktualijas pasaulyje ir Lietuvoje, ypač žvelgiant į dabartinį pandemijos kontekstą bei jo metamus iššūkius visuomenėms bei antropologijai kaip disciplinai. Diskusijos dalyvės: dr. Ieva Jusionytė, dr. Neringa Klumbytė, dr. Rima Praspaliauskienė, dr. Asta Vonderau. Diskusijos moderatorė – dr. Kristina Jonutytė.

The 20th century Lithuanian writer Maironis is known for his collection of poems called The Voices of Spring. It was reprinted five times during the author’s lifetime and contains revisions made by the poet himself. Yet the strongest textual evidence of doubt, rejection, and pondering upon poetical decisions is to be found in the surviving manuscripts (drafts). The reconstructed dynamics of the textual variation within the fragments (a verse or a word phrase) or the segments (a stanza or the whole structure) of seven different poems within those drafts reveal intricate genetic interference between the units of the poems’ texts. The case of self-editing in Maironis manuscripts suggests that the concept of textual variation may be interpreted as the process of transferring the doubt – which concerns the decision whether the textual variant is to be accepted as suitable for the textual situation or to be rejected altogether – within the segments of a particular poem or between its versions, or even different poems (e.g., Vakarop Mintys and Dienų Sielvartai). Based on the macrogenetic analysis of Maironis’ drafts, the former trend of self-editing was called ‘the transport of indecision over revisions’. This concept was concluded by creating models and schemes of the micro- and macrogenetic changes reconstructed from the manuscripts. The interpretative manner of the research – the formation of the avant-texte alongside the application of the analogy of molecular transportation in biochemistry – also inspired the more general reflections. For example, the idea of indecision being transported over revisions helped to consider both the

Atsižvelgiant į istoriografijoje įsitvirtinusias nuomones apie 1388 m. Vytauto Didžiojo privilegijos Brastos žydams prototipus, privilegijos kilmę ir jos gavėjus, pateikiamas naujas požiūris ir interpretuojami anksčiau istoriografijoje kelti klausimai. Pasitelkus naujus šaltinius straipsnyje siekiama verifikuoti istoriografijoje įsitvirtinusias nuomones, permąstant jas ieškoma atsakymų į kelis pagrindinius išsikeltus klausimus: kas buvo Vytauto privilegijos žydams prototipas? Kas galėjo būti šios privilegijos gavėjai? Kiek ir ar privilegija buvo adaptuota Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės realijoms?