Lietuvos istorijos institutas

Šiame straipsnyje nagrinėjama Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Gedimino (1316–1341) ir Algirdo (1345–1377) laiškuose reprezentuojama teisingumo samprata. Ji atskleidžiama pasitelkiant vėlyvųjų viduramžių epochos politinių idėjų istorijos tyrimus. Atliekant šį lyginamojo pobūdžio tyrimą, siekiama: pirma, identifikuoti lotyniškosios Europos politinio mąstymo sroves, turinčias sąlyčio taškų su tuo, ką sąlyginai galima vadinti prigimtinio teisingumo lietuviškąja versija; antra, išryškinti tas lotyniškosios Europos politinio mąstymo sroves, kurių tapomas tarptautinių santykių vizijas galėtume laikyti labiausiai nederančiomis su Gedimino ir Algirdo laiškuose reiškiamais principais.

Šis straipsnis – pirmasis Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Julijonos Algirdienės (†1392 03 17) biografinio tyrimo bandymas, paremtas kritiniu pirminių šaltinių nagrinėjimu. Juo taip pat siekiama užaštrinti moterų padėties pagonybės laikų Lietuvos visuomenėje refleksiją. Tyrimas atliktas taikant analitinį ir palyginamąjį istorijos šaltinių nagrinėjimo metodą, stengiantis kiek įmanoma griežčiau skirti vienalaikių šaltinių teikiamą informaciją nuo vėlesnės istoriografinės tradicijos suformuotų įvaizdžių. Straipsnyje kvestionuojami šiuolaikinėje istoriografijoje ir mūsų dienų kultūrinėje atmintyje įsigalėję stereotipai apie didelę Julijonos politinę įtaką Lietuvos politiniame gyvenime. Tuo siekiama atkreipti dėmesį ir į istorinių šaltinių informacijos problemiškumą, ir aiškiau apibūdinti pagonybės laikų Lietuvos politinės kultūros formuotus rėmus, brėžusius ribas valdančiosios dinastijos atstovių politiniam veikimui. Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama Algirdo ir Julijonos vedybų aplinkybių nušvietimo klausimui, apsiribojant jų bendro gyvenimo laikotarpiu iki Algirdo mirties 1377 m.