Migracija studijų tikslais visame pasaulyje sparčiai auga ir tampa išskirtiniu šiuolaikinio aukštojo mokslo bruožu. Iššūkiai, su kuriais susiduria tarptautiniai studentai, tokie kaip kalbos ir kultūriniai skirtumai, teisiniai ir socialiniai suvaržymai, priklausymo ir susisaistymo ryšių neapibrėžtumas, pažeidžiamumas, „kitoniškumo“ jausmas, yra reikšmingi veiksniai apibrėžiant tarptautinių studentų identiteto pokyčius. Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad tarptautiniai studentai vertina savo identiteto pokyčius studijų Lietuvoje metu kaip galimybę kurti naują hibridinę „tarptautinio studento“ tapatybę ir tinklus pagal savo vertybes ir patirtį naujoje aplinkoje.
Straipsnyje, remiantis 2017 m. Norvegijoje atlikto lauko tyrimo duomenimis, kalbama apie baimės atmosferą, su kuria susiduria (i)migrantai iš Lietuvos. Baimės atmosferą sukuria (i)migrantų patirtys ir viešasis diskursas dėl Norvegijos vaiko priežiūros tarnybų tariamai atiminėjamų vaikų. Remiantis lauko tyrimo duomenimis, surinktais viename mieste Norvegijos šiaurėje, straipsnyje atskleidžiamos (i)migrantų strategijos ir laikysenos šioje baimės atmosferoje.
Straipsnyje, remiantis lauko tyrimo duomenimis, nagrinėjamos migrantų iš Lietuvos, gyvenančių Norvegijoje, pilietybės sampratos. Analizuojama, kokias prasmes migrantai suteikia savo kilmės (Lietuvos) ir atvykimo valstybių (Norvegijos) pilietybėms. Klausiama, kokie svertai nulemia lietuviškos pilietybės išsaugojimą ar jos atsisakymą. Vadovaujamasi antropologijoje naudojama pilietybės kaip kultūrinio priklausymo samprata. Išskirtos trys dažniausiai migrantų iš Lietuvos nurodomos vyraujančios pilietybės sampratos: lietuviškos pilietybės sąmoningas išsaugojimas, Norvegijos pilietybės priėmimo, bet nesitapatinimo, ir trečioji – tapatinimosi su Norvegijos pilietybe.