Lietuvos istorijos institutas

Šiame straipsnyje pristatomas M. K. Sarbievijaus veikalo Pagonių dievai (Dii gentium) vertimas (I–IV skyrių). Veikalas išsiskiria iš visų autoriaus kūrinių, reikšmingas tiek savo turiniu, tiek kultūriniu kontekstu. Išverstuose skyriuose randame daugelį žinomų mitų, aiškinamų alegoriškai, šventųjų vietų paaiškinimų ir romėnų dievų panteono suskirstymą. Nagrinėjamas išverstų dalių turinys, kūrinio intertekstualumas ir tiek istorinės, tiek kultūrinės aplinkybės. Darbe taip pat pateikiamas pirmasis keturių konkrečių skyrių vertimas į lietuvių kalbą su komentarais.

Lithuania was the country to remain pagan longest in Europe, but it was not isolated from the rest of Europe. Although the locals in the late 13th – late 14th centuries were still mostly pagans, Lithuania’s grand dukes appreciated the benefits of Christian immigrants. These Christians brought not only their religion, but also a knowledge of crafts, their culture, and their own traditions. Although Christians, both Catholic and Orthodox, mainly wished to settle in Lithuania for economic reasons rather than from a desire to Christianise it, their presence in pagan Vilnius left traces, one of which, visible archaeologically, is the inhumation cemetery on Bokšto Street, where Orthodox Christians began to bury their dead in the last decades of the 13th century. By supplementing the historical context with this cemetery’s material, it is possible to talk about how the Orthodox community influenced the city’s urban landscape, burial traditions, and crafts.