Lietuvos istorijos institutas

Tyrinėjant XIII–XIV a. Kryžiaus karų epochos Baltijos regione reiškinius, su mirusiųjų kremavimu arba aukojimu susijusios struktūros bei jų radinių kompleksai yra vienas iš svarbiausių ir sudėtingiausių lietuvių pagonybės šaltinių. Minėtos struktūros Lietuvos archeologijos istoriografijoje buvo apžvelgtos arba trumpai paminėtos apibendrinamojo pobūdžio bei doktorantūros darbuose ir įvairaus pobūdžio straipsniuose. Tačiau net ir šioje negausioje istoriografijoje kremavimo arba aukojimo vietų struktūros plačiau neanalizuotos, o radinių kompleksai pateikti selektyviai ir vizualizuoti nekokybiškai. Daugiausia su mirusiųjų kremavimu arba aukojimu susijusių struktūrų aptikta Obelių kapinyne, kurį 1978–1983 m. kasinėjo Lietuvos istorijos instituto archeologas Vytautas Urbanavičius. Darbe siekėme, nustatę Obelių kapinyne aptiktos laužavietės sudėtį, turinį ir viso komplekso radinius, rasti šios struktūros kapų sąveiką su laužaviete.