Lietuvos istorijos institutas

Stanislovo Augusto valdymo laikų (1764–1795) emblematika literatūros tyrimuose laikoma epigonišku ir marginaliu reiškiniu. Šiame straipsnyje, pagrįstame plačia šaltinių (tarp jų – meninių projektų ir dekoracijų aprašymų) analize, mėginama apibrėžti emblematikos raiškos ribas ir funkcijas, jas susiejant su XVIII a. idėjinėmis permainomis, inspiruojančiomis vizualinės, taip pat ir simbolinės, kultūros pokyčius. Tuometinei emblematikai būdingas pagal retorikos taisykles kuriamų daugialypių programų atsisakymas, simbolių ir atributų vienaprasmiškumas, formų schemiškumas, klasikinių citatų ir epigramos vaidmens akcentavimas, mažinantis lemos reikšmę. Tai parodo simbolių tipų (emblemos, hieroglifiko, simbolio) terminologinio statuso pokyčius, nulemtus prancūziškų teorijų (tarp jų – klasicizmo, devizo, ikonologijos, epigramos teorijos). Paminklų ir šaltinių analizė leido konstatuoti, kad Apšvietos epochos emblematika dėl klasicizmo įtakos ir susidomėjimo Antika buvo svarbi ir reikšminga dvaro ir akademinėje aplinkoje. Senojoje kultūroje atsisakius įsitvirtinusių panegirikos ir heraldikos pagrindų, plito universalios moralinės, profesinės, valstybinės valdžios simbolika, pranašaudama modernią simbolio ir metaforos formulę bei šiuolaikinę „emblemos“ kaip sąvokos arba idėjos ženklo sampratą.

Through the case study of life and creation of Jan Bobrowski (1777–1823), student at Vilnius university department of literature and free arts, the article analyses how the first generation of professional intelligentsia came to life. Personal life and creation of Jan Bobrowski show, how in the junction of the eighteenth–nineteenth centuries a society was gradually emerging, in which professional career rather than social background was considered the indicator of personal success of a human being. J. Bobrowski chose his life in accordance with his calling. Educational work helped him not only to realise his intellectual aspirations, but also permitted ensurance of his material wellbeing. Active professional intellectual work placed J. Bobrowski among the ranks of the emerging intelligentsia. Educational works of J. Bobrowski served as educational popularization of science, whereas his participation in Vilnius Charity Fellowship had signs of social messiahship. This new group, represented by J. Bobrowski, which did not belong to estate structure, created personal space that matched their expectations. Wife of J. Bobrowski could also realize her creative potential whereas independent educational work provided her with opportunities to leave traditional social role of a woman.