Lietuvos istorijos institutas

Remiantis antisovietinio pasipriešinimo 1944–1953 m. dokumentais ir kitais šaltiniais, stengtasi nustatyti partizanų ateities nepriklausomos Lietuvos valstybės viziją, vaizdinį, nagrinėjamas pogrindžio narių projektuotas būsimos valstybės politinis, socialinis ir ekonominis modelis, jo pagrindiniai dėmenys ir principai, partizanų politinės minties evoliucija ir kontekstas.

Straipsnyje nagrinėjami nesutarimai tarp Lietuvos komunistų 1935–1937 m. Jie prasidėjo nuo Lietuvos komunistų partijos (LKP) lyderių Vinco Mickevičiaus-Kapsuko ir Zigmo Aleksos-Angariečio nesutarimų. Po V. Kapsuko mirties 1935 m. Z. Angarietis norėjo konsoliduoti valdžią savo rankose ir susilpninti buvusių V. Kapsuko rėmėjų įtaką. Jam prieštaravę, kitaip LKP veikimą ir jos taktiką įsivaizdavę LKP CK sekretoriato nariai Aizikas Lifšicas ir Karolis Grosmanas buvo pašalinti iš sekretoriato. Nesutikę su tuo, jie siekė, kad toks sprendimas būtų panaikintas, ir kreipėsi į Kominterno vadovybę, taip pat įvairiai trukdė naujai LKP CK vadovybei Kaune. Galiausiai A. Lifšicas buvo apkaltintas trockizmu ir pašalintas iš LKP.