Lietuvos istorijos institutas

Straipsnyje nagrinėjama viena svarbiausių ir sudėtingiausių problemų išeivijos istorijoje, kai Antrojo pasaulinio karo, Šaltojo karo pradžios ir okupuotos Lietuvos laikotarpiu (1941–1948) buvo suskilusi JAV lietuvių politinė veikla: Lietuvos laisvinimo darbą atskirai vykdė Amerikos lietuvių taryba (toliau – ALT) ir JAV lietuvių tautininkų organizacijos. 1947 m. pabaigoje šioms konkuruojančioms organizacijoms pavyko susitarti – gautas pritarimas JAV lietuvių tautininkų sugrįžimui į ALT kaip ketvirtai ideologinei srovei. Straipsnyje aptariama tautininkų pozicijų kaita, darant esmines nuolaidas, analizuojamas tautininkų organizacijų pasiruošimas įsilieti į ALT sudėtį, ALT vadovų požiūris ir Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (toliau – VLIK) vaidmuo šiuo klausimu. Deja, ALT priklausę įtakingi JAV lietuviai socialistai, kitaip nei katalikai ar santariečiai, nepritarė tautininkų sugrįžimui į bendrą organizaciją. Tai buvo pagrindinis stabdys. Be to, dėl tautininkų iniciatyva iškeltų antraeilių dalykų derinimo jų pačių priėmimas užsitęsė dar metus. Analizuojamas 1948 m. lapkričio 21–22 d. Niujorke įvykęs ALT suvažiavimas, siekiant išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis JAV lietuvių tautininkai kaip ketvirta grupė (šalia katalikų, socialistų ir sandariečių) galutinai įsiliejo į bendrą organizaciją.

1941 m. birželio 7–8 d. JAV lietuvių tautininkų organizuotoje konferencijoje, vykusioje Tabor Farmoje (Mičiganas), įkurta politinė organizacija ‒ Lietuvai vaduoti sąjunga istorikų dar netyrinėta. Tai buvo praktinis žingsnis pasitraukiant iš bendros JAV lietuvių patriotinių srovių organizacijos ‒ Amerikos lietuvių tarybos (toliau ‒ ALT). Tačiau jau pastebimas iki tol susiskaldžiusių tautininkų telkimo ir jų vadovybės centralizavimo procesas. Tam įtakos turėjo prezidentas Antanas Smetona, 1941 m. kovo 10 d. atvykęs į JAV. Tautininkų partneriai – katalikai ir ypač socialistai – jį sutiko šaltai ir nedraugiškai. Tai žeidė JAV lietuvių tautininkų, kurie tikėjosi A. Smetonos asmenį panaudoti Lietuvos laisvinimo kovoje, jausmus. Be to, JAV lietuvių katalikų vadovų vykdoma aukų rinkimo politika ir reiškiamos pastabos dėl finansų savo partneriams Lietuvai gelbėti taryboje netenkino tautininkų. Konferencijoje Tabor Farmoje buvo nutarta Lietuvos laisvinimo akciją vykdyti atskirai nuo ALT, plačiau įtraukiant garsius JAV politikus ir visuomenininkus, palaikančius Lietuvos nepriklausomybę.