Straipsnyje, remiantis archyvine ir istoriografine medžiaga, nagrinėjama Vilniaus miesto teritorinė plėtra XX a. antrojoje pusėje. Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečių valdžios pradėtas realizuoti „Didžiojo Vilniaus“ planas galutinai įgyvendintas po Antrojo pasaulinio karo. Tuomet sovietinės valdžios sprendimais Vilniaus teritorija buvo ne tik dar labiau išplėsta, bet ir urbanizuota. Miestas iš tikrųjų tapo didelis ir užstatytas. Straipsnyje dėmesys koncentruojamas į tuometinės valdžios sprendimus geografiškai plėsti miestą, jų įgyvendinimą, plėtros įtaką demografinei struktūrai ir jos pokyčiams.