Lietuvos istorijos institutas

Šiame tyrime nagrinėjama, kaip jauni žmonės ekonominių, politinių ir karinių krizių akivaizdoje švelnina savo pažeidžiamumą pasitelkę pozityvų mąstymą. Remdamiesi Ukrainoje atliktu etnografiniu lauko tyrimu, pastebime, kad žmonės, siekdami būti mažiau pažeidžiami, dalyvavimo ir kontrolės jausmą pabrėžia per kalbą apie pasirinkimą. Mes klausiame, kodėl, nepaisant jaunus ukrainiečius supančios grėsmės, jie peržengia pažeidžiamumo jausmą ir remiasi pasitikėjimo savimi ir savęs tobulinimo kalba. Šiuo tyrimu siekiame suprasti, kaip žmonės, gyvenantys padidėjusios nežinomybės sąlygomis, rūpinasi savo gerove.

Šiame straipsnyje analizuojamos Nemuno deltos potvynių užliejamos teritorijos gyventojų kasdienio gyvenimo patirtys sudėtingomis gamtinėmis sąlygomis. Keliamas klausimas, kaip kasdieniame gyvenime išryškėja gyventojų ekologinis pažeidžiamumas, kokios įtampos atsiskleidžia. Straipsnio teorinėje dalyje apžvelgiamos ir pristatomos politinės ekologijos teorijos ir tyrimai kasdienybės patirtims tyrinėti, kurie leidžia taikliai tyrinėti pažeidžiamumo reiškinį pamaryje. Šio straipsnio empirinėje dalyje daugiausia dėmesio skiriama gyventojų kasdienėms patirtims, kurių metu išryškėja gamtos, žmogaus ir valstybės ašis ir gyventojų ekologinis pažeidžiamumas, suprantamas kaip įvairių priežasčių kompleksas. Atliktas tyrimas parodo, kaip atsiskleidžia ir kuo pasireiškia gyventojų ir regiono ekologinis pažeidžiamumas, veikiamas gamtos sąlygų, sovietmečio palikimo, ir kaip kasdienybėje iškyla ir sprendžiamos įtampos.