Straipsnyje, remiantis lauko tyrimų duomenimis, nagrinėjami šiauriniame Teherane gyvenančių iraniečių ritualinio mandagumo ta’ârof samprata bei praktikos ir jo raiška tarpkultūrinėje komunikacijoje. Analizuojama, kaip šiuolaikiniai iraniečiai suvokia ritualinį mandagumą, kokios ritualinio mandagumo praktikos sutinkamos dažniausiai, ar iranietiškojo mandagumo konfigūracija yra stabili pasikeitus kultūrinei aplinkai. Šiuolaikinės visuomenės ritualinio mandagumo tyrimui pasitelkiama įvaizdžio (ang. face) išsaugojimo teorija, taip pat straipsnyje remiamasi iraniečių įvaizdžio bei diasporos tyrimų duomenimis. Atliktas tyrimas parodo sostinės gyventojų eminį ta’ârof suvokimą, atskleidžia ritualinio mandagumo vartojimo praktikas ir parodo jo raiškos tendencijas tarp Lietuvoje gyvenančių iraniečių.