Priklausomybių paplitimas skatina reaguoti į dažną priklausomų asmenų marginalizavimą. Atmetimas ir kitos patirtys konstruoja priklausomų asmenų kaip grupės identitetą, egzistuoja ir priklausomų asmenų kaip individų identitetas. Priklausomų asmenų reintegravimo į visuomenę sunkumai pagrįsti skirtumu tarp priklausomų ir kitų asmenų, todėl priklausomi asmenys įvairiais būdais skatina identiteto kaitą. Straipsnyje siekiama atskleisti, kokiais priklausomų asmenų reabilitacijos institucijoje taikomais mechanizmais siekiama transformacijos: kaip dėl reabilitacijos metu naudojamų galios santykių ir religijos įtakos priklausomų asmenų identitetas kinta į sveikstančių priklausomųjų identitetą. Straipsnyje remiamasi lauko tyrimo, atlikto 2018–2019 m. vienoje Lietuvos priklausomybių reabilitacijos įstaigų, duomenimis.