Straipsnyje, remiantis Marijampolės mieste atliktu lauko tyrimu, keliamas klausimas, kaip Marijampolėje, kuri sovietmečiu plėtota kaip industrinis miestas, buvo pragyventi deindustrializacijos, nulemtos ekonominio posūkio iš sovietinės planinės ekonomikos į rinkos ekonomiką, sukelti iššūkiai. Analizuojami aspektai, lėmę individualių veiklų susikūrimą ir plėtojimą; kaip plėtojamas lanksčiai organizuojamas darbas ir jo įvairovė kūrė naujas darbo vietas bei transformavo buvusio sovietinio industrinio miesto vietas; darbo sampratos pokyčiai. Straipsnyje atskleidžiama, jog deindustrializacijos sukelti iššūkiai buvo išgyventi pasitelktus verslumą ir neformalius pragyvenimo būdus: įvairią prekybą ir paslaugų teikimą, turinčius polinkį plėstis, įtraukti artimus asmenis ir formuoti naujas struktūras.