Lietuvos istorijos institutas

Pagrindinis šiame straipsnyje keliamas uždavinys – kontekstualizuoti Lietuvoje atliktus etnografinius / antropologinius posocializmo socialinių kultūrinių transformacijų tyrimus platesniame posocializmo antropologinių tyrimų lauke. Tai bus atliekama aptariant, ar ir kaip platesniame vadinamajame posocializmo antropologijos lauke išryškėjusios įtampos ir diskusijos, susijusios su regiono ir laikotarpio apibrėžtimi, konstruojamomis žiniomis ir nelygiaverčiais santykiais tarp Vakarų ir Rytų, atsiskleidė bei buvo sprendžiamos antropologų, atlikusių socialinių kultūrinių transformacijų po 1990 m. etnografinius tyrimus Lietuvoje. Kartu mėginsime atsakyti į platesnį klausimą – kaip Lietuvoje tyrimus atlikę antropologai savo darbuose konceptualizuoja socializmo įtaką vėlesniems procesams bei kokios yra posocializmo kaip laikotarpio chronologinės ribos remiantis šiais darbais

Straipsnyje analizuojami neoficialūs mokėjimai už medicinos paslaugas, kuriuos dauguma lietuvių duoda ar jaučiasi priversti duoti gydytojams prieš gydymą ar po jo. Daugiausia dėmesio kreipiama į tai, kaip pacientai ir jais besirūpinantys žmonės susiduria su neoficialiais mokėjimais medicinos srityje, kaip juos taiko praktikoje ir kaip tokie mokėjimai sukuria sveikatos priežiūrą, neapsiribojančią tik ekonominiu racionalumu. Neoficialūs mokėjimai, dar vadinami vokeliais, straipsnyje traktuojami ne kaip dovana ar kyšis, o kaip tam tikra sveikatos priežiūros praktika. Straipsnyje parodoma, kaip gydytojui duodamas vokelis su pinigais peržengia materialaus sandėrio tarp paciento ir gydytojo ribas įgydamas galios įveikiant ligas, medicinines akistatas ir nesėkmes.