Šiame straipsnyje analizuojama lietuvių liaudies žaidimo užrištomis akimis varianto, vadinamo Lauminėjimas, gyvoji rekonstrukcija, vykusi Lietuvos liaudies buities muziejuje (toliau – LLBM). Ji nagrinėjama kaip performatyvus vyksmas. Žaidimas sukuria situaciją, kai judant didžiuliame ir kompleksiniame eksponate – gyvenamajame name – ir būnant apsuptiems smulkių eksponatų, netikėtai susiduriama su autentiškais eksponatais kaip etnografine visuma; randasi individualūs dalyvių potyriai daugybiniu būdu pažinti tamsųjį Kalėdų laikotarpį išankstinių bei įgytų žinių muziejuje kontekste per muziejininkų koduojamus simbolius.