Lietuvos istorijos institutas

Straipsnyje analizuojama Ukrainos baptistų judėjimo raida po Sovietų Sąjungos išformavimo. Tekste, remiantis etnografiniu lauko tyrimu, nagrinėjama įtempta politinė situacija šalyje ir vietos baptistų bendruomenių įsitraukimas į socialinę tarnystę. Šie aspektai įvardijami kaip vieni pagrindinių, nulemiančių intensyvų kaitos procesą, prasidėjusį devintojo dešimtmečio pabaigoje ir apimantį vis daugiau baptistų bendruomenių šalyje. Straipsnyje atskleidžiama situacija, kurioje savita konservatyvi tradicija, susiformavusi sovietinio režimo laikotarpiu, jaučia vis didėjantį spaudimą iš atvirumą supančiam pasauliui propaguojančių tikinčiųjų ir bendruomenių.

Šiame tyrime nagrinėjama, kaip jauni žmonės ekonominių, politinių ir karinių krizių akivaizdoje švelnina savo pažeidžiamumą pasitelkę pozityvų mąstymą. Remdamiesi Ukrainoje atliktu etnografiniu lauko tyrimu, pastebime, kad žmonės, siekdami būti mažiau pažeidžiami, dalyvavimo ir kontrolės jausmą pabrėžia per kalbą apie pasirinkimą. Mes klausiame, kodėl, nepaisant jaunus ukrainiečius supančios grėsmės, jie peržengia pažeidžiamumo jausmą ir remiasi pasitikėjimo savimi ir savęs tobulinimo kalba. Šiuo tyrimu siekiame suprasti, kaip žmonės, gyvenantys padidėjusios nežinomybės sąlygomis, rūpinasi savo gerove.