Straipsnyje analizuojamos istorikų dalyvavimo tarpukario Valstybės radiofono veikloje tendencijos Lietuvoje. Aiškinamasi, kokie istorikai ir kokiomis temomis radijui rengė paskaitas, kodėl jų įsitraukimas į šią žiniasklaidos priemonę buvo nedidelis, parodoma, koks buvo radijo klausytojų auditorijos požiūris į istorinės tematikos transliacijas aptariamu laikotarpiu. Tyrime parodoma, kad nepaisant palankaus radijo klausytojų požiūrio į istoriją ir skatinimo aktyviau įsitraukti į mokslo populiarinimo veiklą, istorikams aktyviau dalyvauti radijo eteryje galėjo sutrukdyti istorikų bendruomenės užimtumas, požiūris į radiją, ypač griežta Valstybės radiofono cenzūra bei nedidelis atlygis už paslaugas.