Lietuvos istorijos institutas

The first synods of the diocese of Vilnius mentioned in surviving sources are connected with bishops John of the Lithuanian Dukes (1519–1536), Paulius Alšėniškis (1536– 1555), and Valerijonas Protasevičius-Šuškovskis (1556–1579). A synod is a gathering of diocesan clergy in a central place, where the bishop, prelates, canons, and the whole diocesan clergy discuss current affairs concerning clerical discipline, the need to collect funds for the needs of Church and State, and matters of Church organisation. The miscreance of local clergy and lay folk, especially in matters concerning landed property are judged. On the other hand, a visitation involves the bishop sending out from the centre officials, connected with his archdeacon to assess the material and spiritual condition of parishes. Such means of diocesan administration are important expressions of ecclesiastical and social development. It is worthwhile examining the functioning of synods and their aims in Lithuania during the first half of the sixteenth century, including their ceremonies and organisation within the wider social context.

Kotryna Hochstadė iš Telnicų (Moravija) žinoma kaip Žygimanto Senojo meilužė, jo nesantuokinių vaikų – Vilniaus vyskupo Jono iš Lietuvos kunigaikščių, Reginos Šafraniecienės, Kotrynos Montfortienės – motina ir Voiničiaus kašteliono, Lenkijos karalystės paiždininkio Andriejaus Koščeleckio žmona. Apie jos asmenybę žinoma labai mažai – akcentuojama, kad buvo labai graži ir gražuolių motina bei močiutė. Pasak legendų – vyrų kerėtoja, ragana, moteris, kišusis ten, kur nereikia. Tačiau iš menkai išlikusių šaltinių galima susidaryti subtilesnį vaizdinį apie šią nežinomos kilmės moterį svetimos visuomenės aukštuomenėje iš tiesų nuolat priklausiusią nuo vyrų – meilužio, sutuoktinio, sūnaus – globos. Vis dėlto ji taip pat sugebėjo naudotis savo įtaka – sukaupė nemažai turto, savo klientų ratą.