The article focuses on the activities of the Lithuanian Union of Political Prisoners of the Anti-Nazi Resistance in Germany and the USA, an organisation that has not been studied in the historiography so far. It was founded in 1946 to care for the repressed participants of the
anti-Nazi resistance and their families but it went beyond the narrow boundaries of humanitarian aid to its members and became involved in the anti-Soviet struggle of the Lithuanian diaspora. In 1948 and 1952, the word ‘anti-Nazi’ was dropped from its name. The organisation united the Lithuanians repressed by the Nazi and Soviet regimes. The article analyses the circumstances of the founding of the union, its aspirations and achievements, and the reasons for its changing identity.
Straipsnyje tiriamas SSRS veikusios repatriantų grąžinimo iš buvusio Trečiojo reicho teritorijos bei jų politinio patikimumo patikrinimo (filtracijos) sistemos funkcionavimas Lietuvos SSR 1944–1952 m. Siekiama išsiaiškinti, kaip žmonėms pavykdavo sugrįžti išvengiant repatriacijos institucijų ir privalomos filtracijos procedūrų, kiek tokių savarankiškai grįžusiųjų galėjo būti ir kaip jie prisitaikė, kaip šią gyventojų grupę traktavo režimas – vidaus reikalų ir saugumo organai.
Straipsnyje analizuojama situacija Lietuvoje paskutiniais vokiečių okupacijos mėnesiais, keliami klausimai, kaip 1944 m. pavasarį ir vasarą rengtasi gyventojų evakuacijai ir kaip ji vyko, kokią įtaką karo pabėgėlių traukimosi į Vokietiją mastui, žmonių politiniams lūkesčiams turėjo okupacinės valdžios propaganda ir lietuvių pogrindžio organizacijų svarstymai apie politinę bei karinę padėtį ir karo pabaigą.